Kategorijos archyvas: mintys

Maišeliai ekstremalai.. Šokinėja prieš automobilius, lenda po ratais.. Taip šiandien vienas toks maišelis ir priminė mano seną skype pokalbį galima sakyti su savimi 😀 Tai štai ta proga ir įmesiu čia [00:36:59] crow-kry: stūkso maišelis ant stalo.. kažin ką jis … Skaityti toliau →

Kai užeina blogas jausmas viduje.. nušliauži ant grindų, išsitiesi ir guli. Tai ramina. Nežinau kodėl, bet visada atsigulimas ant grindų nuramindavo, atrodo išnyksti, susilieji su grindim, tampi nematomas, nieko aplink nėra, ką matai neegzistuoja, išnyksta garsai. Tuščia tyli ramybė.

Gražu naktį pro langą stebėti vėjo kelią medžiais.. Kaip priartėja.. Kraupu bet gera.. Vėjas atrodo gyvas, net beveik gali pamatyt koks jis yra, jo formą.. Ir kai galiausiai pasiekia tave, stovintį prie lango, susigūži, nupurto baimė, jautiesi ne vienas.. Vėjas … Skaityti toliau →

žvelgiu pro vokus užmerktų akių kad būt saugiau rankomis dengiu   kojos juda žingsnis po žingsnio minkšta šalta pėdomis jaučiu   garsai aplink balsais kitų ausis užmerkt nėra vokų   kvapai aplinkinių kelių išrėksiu rėksiu aš jaučiu   einu vieta … Skaityti toliau →

<…> Dingo, išnyko tai, ko ir nebuvo.. plyšta vidus, tai siela verkia, sielos ašaros, ne fizinio kūno.. (Juokingai nuskambėjo „fizinio kūno ašaros“ ha ha). Emocijų nebeliko.. jau seniai nebejaučiau džiaugsmo, nesugebėjau jo išreikšt, tik suvokdavau, kad dabar turiu džiaugtis.. nuoširdaus … Skaityti toliau →

Plaukioju už stiklinės sienos nuo visko pasislėpus.. … Matau viską, visus tarsi per ekraną, kaip filmą, realybės šou.. iš kito pasaulio, kitos planetos.. … Visa tai toli nuo manęs, nors ir galiu ranka pasiekt.. Aš toli, pabėgus, pasislėpus.. nematoma visiem.. … Skaityti toliau →

pirmą kartą taip jaučiuosi. atrodo, kad viduje nieko nebeliko.. mirė? arba komos būsenoj. ha. juoda, nematoma.. tuščia. arba per daug.. manęs nėra. gal ir nebuvo. gal apskritai nieko nėra, viską tik įsivaizduoju, o iš tikrųjų sėdžiu tamsiame kambaryje.. kartais atrodo, … Skaityti toliau →

važiuojant pro šią vietą, toks jausmas apėmė, kad perlipus per tvorą, atsidurtum tarsi po gaubtu.. jokių garsų, jokio vėjo.. visiška tyla, visiška ramybė.. net einant nebūtų garso, nesujudėtų nei viena žolelė.. jokių jausmų.. nei prisilietimo, nei trenksmo, nieko nepajaustum.. atsisėst, … Skaityti toliau →

..tokia mintis atėjo, kad po tais raibulynais yra kitas pasaulis.. reikia tik panerti po jais giliai giliai ir išnirsi į savo vidinį pasaulį, savo jausmų, minčių pasaulį.. pabėgt sunku.. vidinis pasaulis tampa išoriniu.. pakankamai kraupu.. atrodo kad aš jau ten … Skaityti toliau →