žvelgiu pro vokus užmerktų akių
kad būt saugiau rankomis dengiu
kojos juda žingsnis po žingsnio
minkšta šalta pėdomis jaučiu
garsai aplink balsais kitų
ausis užmerkt nėra vokų
kvapai aplinkinių kelių
išrėksiu rėksiu aš jaučiu
einu
vieta nepaliesta minčių
link tos
duobėj gilioj nesiekiamoj
širdis nutildys savus jausmus
negrįš
kojos lekia per miškus
rankos išmeta vaizdus
riksmas užgožia garsus
lietus lietus lietus
tekantis sraunus paslepia takus
ant kelių rankomis dumblu nugrimzt
Visai neblogai ;]
pagal datą jau senokas, bet mintys jausmai nepakito