2013-05-23

Kodėl juoda nespalvota? Juoda  – tai visų spalvų visuma, juoda – tai visko per daug. Juoda. Gal iš dalies ir nenoriu, kad viduje būtų kelios spalvos  atskirai. Šiandien pasiimkim šitą, bus taip, o rytoj jau kitą, bus kitaip.. ne.  Juoda. Viskas viename. Susipynę. Niekad nežinai kurios spalvos juostelė išlįs, trumpam pasireikš. Bet visada žinai, kad grįši į tą pačią saugią visumą. Tą pačią ėdančią, amžinai besisukančią, pjaunančią, rėkiančią, bet tylinčią, visumą. Į tą pačią juodą. Ir dėmės nepastebimos. Viskas tik jungiasi. Juoda didėja. Kol galiausiai apims tiek daug, kad aplinkos formų, vaizdinių nebematysiu, ir akyse bus juoda. Ausis užguls jau vientisas klyksmas, juodas klyksmas.  …  Sėdi, bet nejauti ant ko, tikriausiai ant tos pačios SAVO juoda. Akys atmerktos, bet nematai nieko, tiksliau matai tik SAVO juoda. Ausyse nenutrūkstamas klyksmas to pačio SAVO juoda. Ir išnyksti. Virsti SAVO juoda. Išnyksti. Su viskuo kas buvo aš, kur buvo aš, kaip buvo aš, ką buvo aš. Lieki tik juodas nematomas plėmas. Nematomas, nes užstojamas kitų atskirų spalvų. Lieki tuštuma. Nes juoda tai ne spalva. Tai niekas.  …  Viltis kokios spalvos? Juoda ras tą spalvą. Tiksliau tas spalvas. Viltis gudri. Bet jau daug jos spalvų susiurbta. Juoda. Tik laiko klausimas.