Naktį atsidarai langą, atsiremi ant palangės ir stebi, klausai. Tyla, ramybė, tamsa.. Reti lašų kapsėjimai ant medžių lapų.. Šaltis sukausto. Tyla. Kapt. Tyla. Kapt.. ir atrodo, kad kažkas tuoj išlįs, kažkas medžiuose.. Ilgiau palaukus, ramiai, nejudant, gali pamatyti tą kažką.. daug jų, vienas po kito pasirodo, atsargiai.. lėtai.. dairosi, ar niekas jų nemato.
Tik nesujudėk, nes pastebės!
Ir slenka jie, juodi šešėliai, rangosi tarp šakų, kamienais, žemyn.. Plaukia per žemę.. Jie visur. Šliaužia, apgaubia gatves, namus, susilieja.. Artėja. Lauki.. Pamatyti šešėlio akis. Sustingsti. Tai šalia. Baimė.
-
Varnakatė su drakono siela
-
Naujausi įrašai
- 2022-10-22 2022-10-27
- 2022-08-06 2022-08-06
- 2021-07-29 2021-08-18
Kategorijos
Naujausi komentarai
- crow-kry apie 2013-05-23
- linuxr apie 2013-05-23
- Jurgita apie senieji mano piešiniai