važiuojant pro šią vietą, toks jausmas apėmė, kad perlipus per tvorą, atsidurtum tarsi po gaubtu.. jokių garsų, jokio vėjo.. visiška tyla, visiška ramybė.. net einant nebūtų garso, nesujudėtų nei viena žolelė.. jokių jausmų.. nei prisilietimo, nei trenksmo, nieko nepajaustum.. atsisėst, atsiremt, visiška tyla, visiška ramybė, jokių jausmų.. sėdėt ir stebėt tai, kas už tvoros.. nematoma jiems..

gaila.. taip nebūtų atsidūrus ten..

Kategorijos: mintys.