kaja_crow

Naktį atsidarai langą, atsiremi ant palangės ir stebi, klausai. Tyla, ramybė, tamsa.. Reti lašų kapsėjimai ant medžių lapų.. Šaltis sukausto. Tyla. Kapt. Tyla. Kapt.. ir atrodo, kad kažkas tuoj išlįs, kažkas medžiuose.. Ilgiau palaukus, ramiai, nejudant, gali pamatyti tą kažką.. daug jų, vienas po kito pasirodo, atsargiai.. lėtai.. dairosi, ar niekas jų nemato.
Tik nesujudėk, nes pastebės!
Ir slenka jie, juodi šešėliai, rangosi tarp šakų, kamienais, žemyn.. Plaukia per žemę.. Jie visur. Šliaužia, apgaubia gatves, namus, susilieja.. Artėja. Lauki.. Pamatyti šešėlio akis. Sustingsti. Tai šalia. Baimė.

pasislėpt po šaknim.. prasiskleisti lapu.. geltonai.. ir kristi.. lašais.. pasislėpt po šaknim..

Vienišo miško takeliu pėdsakų daugėjo. Tokių pačių, to pačio… tik vieno.                           Mėnulis atvėrė medžius.. ant kalno pėdsakai… kiti. Akys mėnulio pilnaty. Milžino liūdesy, tuk, šilta gauruota širdis. Įsileisk!                                                                                             Vienišo miško takeliu pėdsakai dviejų. Lietus.. Žvaigždžių? Banguoja pieva taku. Užeik, arbatos tau turiu… saulės spindulių. Raudonas lapas dovanų.                                                       Vienišo miško takeliu pėdsakų daugėja. Dviejų. Sielos milžinų.

Automobiliai teškia dūmus į žemę.. …Dūmai vartosi, šokinėja.. skausmo perkreiptais, ištemptais veidais.. kol išsisklaido klykdami į visas puses.. išnyksta.. Išnyksta tik mūsų akims.

kai šešėlis eina greičiau už tave..